Paukščiai negrįžta susirinkt pamestų plunksnų
Taip elegantiškai
ir truputį smalsiai
į tušą plunksna –
paukščiai nepalieka pėdsakų
danguj,
ant lapo leidžias rankos judesiais,
po sparno mostu žodžio kelią paseka.
Jie laukia godžiai,
kol beriu raides,
snapus pravėrę ligi uogos dydžio.
Palieka daugtaškius...
žinau –
kai juos sules,
nuskris juodi –
pavydžiu jiems to skrydžio.
Pametę plunksnose
klaidas kelias,
išlieję naktį nuplasnos...
ir baugščiai gal atsigręš,
nes aš rašau eiles
delnais ant lango
jiems –
naktiniams paukščiams.