Pakutensiu veidą dobilais,
Kai baltom miglom dangus prabunda.
Sapną savo nelaikyk – paleisk,
Paragauk rasos skaidrios pagundos.

Aš žinau – dabar jinai šalta –
Virpulys užlies ir tavo kūną.
Apkabink ir nesijausk kalta –
Juk baltoj migloj kaltų nebūna.

Nusimesk drabužį po nakties –
Lai pečius paglosto gluosnio šakos.
Neieškok sapne juodos kaltės
Paklausyk geriau ką rytas sako

Mano lūpom – upės ošimu
Ar tylia malda, kai žiedas skleidžias
Tavo soduose ramu, ramu,
Tik voratinkliuos lašeliai žaidžia.

Pakutensiu veidą dobilais,
Kai baltom miglom dangus prabunda.
Patikėjus rytmečio kerais
Neskaičiuok sustojusių sekundžių...