Toks aukštas, plaukuotas ir drūtas,
Su iltim ilgom atkištom
Po sniegą klampojo mamutas
Galbūt paskutinis dėl to

Kad –
Šilo, šilo, Žemė šilo,
Saulė švietė vis karščiau –
Vietoj tundros augo šilas,
Nors... aš šito nemačiau.

Gauruotas, seilėjos ir uostė –
Ragai ant jo nosies, kaktoj,
Kramsnojo žoles raganosis
Galbūt paskutinis dėl to

Kad –
Šilo, šilo, Žemė šilo,
Saulė švietė vis karščiau –
Vietoj tundros augo šilas
Nors... aš šito nemačiau.

Toks rainas, kaip katinas tikras,
Bet užkandžiui briedį vartos –
Kardais, ne dantim, draskė tigras
Galbūt paskutinis dėl to

Kad –
Šilo, šilo, Žemė šilo
Saulė švietė vis karščiau –
Vietoj tundros augo šilas
Nors... aš šito nemačiau.

Nusiprausė ir nusiskuto –
Jam blusos nekandžios barzdos,
Paglostė plaukuotą mamutą
Žmogus pirmą kartą dėl to

Kad –
Šilo, šilo, Žemė šilo,
Saulė švietė vis karščiau –
Vietoj tundros augo šilas
Nors... aš šito nemačiau.