Pūgos šokyje meilę nešu,
virtusią ilgesio tyru lašu.
Su beržo gražuolio malda,
bei vėjo tyliąja rauda.

Šoka, sukas tamsiam kelyje tyra
Su mezginiuota nuotakos suknia.
Švelnutė, graži, nekalta
glaudžias po beržo pūkine kaldra.

Sušils, pažvelgs ir tylės
O mažos ugnelės mirgės,
kurstys, užgesti neleis,
židiniui beržo širdies.

Tik maldą, tik giesmės akordą,
priglaus prie berželio  širdies.
Išbėgus į Baltąją jūrą,
Meilės giesmę iš ilgesio paslėps.

Per pūgos išaustus takus,
ji skris išdidi ir tyli,
sukibirkščiuos gražuole liepsna -
ryto skambioj giesmėje.