Kai mano rankos dovanoja gėrį,
Sunkumą lietūs nuskalauja nuo širdies.
Nors ašaros akyse kaip rubinai žėri,
Jau sielos liūdesys nebepalies -
Jis nukeliaus tolyn kaip vienišas praeivis,
Nes niekas pasilikti neįkalbinės.
Bangose blaškosi mažytis meilės laivas,
Bet jį išlaiko inkaras vilties.
Kai mano rankos gėrį dovanoja,
Sunkumą lietūs nuskalauja nuo širdies.
Tikėjimui ir meilei viską paaukoju,
Jei nemylėsiu – nebeliks manęs.