Nuaidėjo kalnynais griausmai. O dangus toksai mėlynas, tyras...
Tik staiga pasipylė sniegų sūkuriai - akmenų lavina atidunda.
Nugarmėjo, nurūko raganių puota, po savim plačią šliūžę palikusi.
Vėl nušvito giedra, vėl tyla. Kalnuose viešpatauja ramybė.