Jau žlibas Senų Metų senis
Apmėtė gniūžtėmis anūką,
O šis, lauke daug sniego radęs,
Roges jam velka į kalniuką.                

Padūkėliškai šaltis juokias. –
Ir jam smagu nuo kalno ristis.
O vakarais snieguolės šoka
Net žybsi iš akelių blykstės.

Bet sutrata lyg automatai. –
Nejau viduržiemy griaustinis?
Senelis skuodžia net be batų,
Nespėjęs surūkyt suktinės.

Ir stebisi nakty mažylis:
Kodėl tiek daug čia fejerverkų?
Baisu, kad nepadegtų šilą.
Reikės ryte įvesti tvarką!