šiemet – ne

jau mano beržas
žirginius paleido
stebiuosi –
nemačiau –
kada?
dienų smulkmėm matyt
prausiau sau veidą
ir balinau
niekų
pudra

manajam tvenkiny
poruojas antys
nesuprantu –
juk per anksti?

deja
žibutės nužydėjo jau…

gal pasistengsiu
bent pasisveikinti
su kregždele
kasmet sugrįžtančia
virš mano lango
blezdingų choro
vest lizde

žiūriu išplėtusi akis
į dangų –
nejau negrįžo?
--------------------------
šiemet – ne





Irna Labokė