Tyliai buria už lango vasario pūga,
Laužo apsnigtas miegančio medžio šakas:
Jūs nebūsit kartu niekada niekada!
Ir nubloškia ant žemės svajonių žvaigždes.

Tyliai muzikoj sirpsta sidabro tyla,
Uždarydama plėšančius naktį žodžius:
Būsim mes su tavim visada visada!
... sniego properšoj krauna svajonės lapus...