Gal tai buvo diena, o gal rytas,
Gal tamsiausios nakties vidurys,
Degė žemėj žvaigždelė nukritus –                            
Ji lyg lauktas svetys pas duris...            

Įsileidai ir aš paviešėjau
Toj vienutėj – tavam kambary,
Mintimis atplasnojau lyg fėja,
Bet linkėjimai mano – tikri.

Aš viešnia pas Naujamečio slenkstį
Vėl žvakutę ant eglės degu,
Kad nelaimės ir rūpesčiai lenktų
Kerteles tavo sielos namų.                          

Nauji metai Senuosius pamiršta,
Gobia Angelo Balto sparnu,
Kad svajonės tikrove pavirstų –
To be galo širdingai linkiu.