nėra žavingesnės
moters
už pilnatį
kai šioji pasipuošia
žvejo tinklais
vandens atspindžio
plutelėje
ir šitaip
geidulingai žydi
tartum apsivilkusi
prabangiausią nertinį

taip lengva tada
palikti
protą
pačią
vaikus
ir
save palikti
alkį pamiršus

kol pabudus
iš svaigaus intymumo
tesugebi pasikarti
iš sielvarto
ant jaunaties
kabliuko