Jau pavargę,
Išbarstę save,
Vis dar ieškot
Vienintelės –

Savo Moters?..

Negailėdami žodžių,
Glamonių bet kam,
Bet kada,
Melsdami netgi Dievo –

Likt tam sapne!..

O sutiksit.
Galėsit pažvelgt
Į save, po beprasmės,
Beprotės gąšlos?..

Juk tušti, lyg ąsočiai
Po didžiulės kaitros...

Tai dalinsitės –
Kuo?..