Pirmos Kūčios be Tavęs

Nebeiškepsi mama
mums kalėdinių pyragų
ir kryžiaus ženklu
duonos kepalų nebežymėsi,
nebepaklosi staltiesės lininės,
baltos ant kūčių stalo
ir giminės plačios į krūvą
jau nebesurinksi.

Nebesusėsime kartu,
prie bendro kūčių stalo,
skaniausiais valgiais
tavo rankų pagamintais.
ir nebelaušime plotkelę
vienas kitam linkėdami,
ramybę sieloje pajusti

Palikom vieniši, nuliūdę,
lyg kurapkiukų  pulkas
lizdą gimtąjį praradę,
po svetimus kraštus
naujas gūžtas susukę
ir naują laimės kelią
tikimės suradę...