Virš nevilties
Skraido juodi paukščiai
Ir  vėjas staugia tiesiai į veidą
Pasiliejo ant stalo šviesa,
O laikrodis baigia skaičiuodi dieną.
Laiko nuodai mane veda
Ten kur nelabai skubu,
Ir tyla
Laiptais varva
Prisiminimų stoviu šešėly
Ant rasoto veidrodžio pirštu užrašė

Gal pavargai.