Niekada jam neteko gailėtis
dėl to,
kad ką nors nutylėjo,

bet savigrauža ėdė kas kartą,
pasakius per daug;

tad į skęstančius
savo
žodžių jūrose
žiūri dabar abejingai:

      - - - savižudžiai! - - -

        juos beviltiška gelbėti -

        patys kalti,
        jeigu dar nesuprato,
        kad tylėjimas -
        auksas,

        kuris negramzdina
        į dugną.