šios nakties valiuta nuvertėjus –
dangaus banką ištiko suirutė.
paskutinis žvaigždžių supirkėjas
į varinį saulėtekį kruta.

ir žiema nuvertėjus, ir Gruodis,
ir pūga, kaip šunėkas lojanti.
tu toks tuščias, žmogau, toks išduotas,
toks nevertas pažinti rytojaus

stoviniuoji stotelėj „į dangų“
toks pražilęs, žmogau, toks kuprotas,
nusipirksi, sakai, žvaigždę brangią,
bet ir vėl nesuspėji. bankrotas.

neliūdėki, žmogau, teks iš suodžių
nusipiešti stebuklą Gruodžio.