Lauke plikam ,už nuogos girios
Žiema verpia giją už gijos
Ir išvysi ,
Kad jau niekaip to ankstyvo sniego
Tu  neištirpdysi.

Jis nepaliaujamai artėdamas,
Lyg savimi grožėdamasis,
Tai žalias ,tai geltonas,
Tai melsvas,tai nuo saulėlydžio raudonas

Į šitą sniegą,į šaltį šitą,
Kaip  niekas kitas,
Su viltimi visos upės žiūri,
Nes jis kaip jaunas poeta
Daug pažadų kolkas turi...

Na ir kas,kad atėjus vėtra
Visus lapus nukando,
Tiktai bėda,kada po pirmo sniego
Jau nebebūna antro