“Žemės klimatas kitas. Kaip nors pragyvensim, kur nors.”
                   Vladas Šimkus “Išėjimas iš rojaus”

vai liūliuos užliūliuos išvadins
į tolumas iš namų
išvilios suvilios susargdins
nežinia kuo iš tiesų

ne žodžiu ne mintim o jausmu
kirbančiu nerimu
žeis vilty nevilty ne skausmu
ilgesiu veriančiu

ilgesys ko nėra ir nebus
tolumoj be namų
jie žvaigždynų miglynuos pražus
lyg žvakelė nakty

palikai išėjai neradai
to paparčio žieduos
čia buvai čia kentei čia namai
supratai per vėlai

laikinumo krante juk valdei
amžinatvės žaltvykslę
šabakštynuos klaidų atradai
nerimą čia tu paliksi

be išlygų nedalomas vienas
buvęs neužsibuvęs
atimtis privalomas veiksmas
ant nebūties skustuvo

bet noras pažaisti pasauliu
tai velnioniškai kirba
savastim jauti tai apgaulė
tai svaigu bet ne tikra

paslaptis ne brydė būtyje
o tas nerimas spengiantis
už tylos kur tyla tyloje
ir tyla atsiliepiantis