Dievams nusileist nuo Olimpo
nereikia kalnuos serpentinų,
mintis - geometrinė teisė,
šūvio garsas - trumpiausias atstumas,
paukščių turgus išgirdęs pakyla,
jų skrydžio kryptis be sprendimų.
Beprotybės riba, jei leki
visą laiką orbitom prieš srovę,
angelai irgi šitaip suklysta,
atradimų belieka skeveldros,
ateitis pakeliui išsibarsto,
ir ištinka Kolumbo likimas.
Ieškom prošvaisčių magijos
meno šventovėj,
antikinė Venera Miloso,
harmonija kūno ir dvasios,
tarp šedevrų skirtingų epochų
žmonės skuba ir plūsta pro šalį.
Nakties kuždesy kūno linijų grožis,
nereikia šviesos, užtenka paliesti,
tik Dievams kas paskirta,
patys randame Žemėje,
kada laikas apsvaigęs sustoja,
karštos lūpos padaro stebuklą,
ir jauti tobulybės euforiją.