Renesansas adventinių žvakių  liepsnom pripėduoja
Ant išbalusio lango grakščiais siluetais šokėjų.
Aš matau blyškiaveides damas, tituluotus sinjorus
Ir apsnūdusį vakarą žingsniais salsvai suletėjusiais.
Kaip norėčiau ir aš pralingiuoti suplonintu liemeniu
Bei  rauktiniais  sijono užgožti  apgriozdintą erdvę.
Efektingai alsuoti   save tyloje  įsirėminant
Į gracingą paveikslą, kuriam pasilikčiau gyventi.