Kalnų tarpekliuos
aidinti tyla,
viršūnes supanti migla
ir  tyras oro gurkšnis.
Sparnus išskleidus,
plunksnų šnaresy,
išgirsk tikėjimą savim.
Gali.
Lai žodžiai trupa,
byra pro pirštus.
Likimo dulkės...
Kas surinks į vieną mus,
naujam g y v e n i m u i...