Žalias ledas...
Keli šerkšne skendintys vyšnių žiedai ir...
Bekraštė ledo dykuma...
Dykuma, kurioje nėra nieko tikro:
nėra vaikų, nėra juoko, nėra jausmo...
Yra...
Yra tik begalinis šaltis,
Šaltis, kurį tu jauti visa savo esybe...
Šaltis, kuris verčia virpėti tavo kūną,
tarsi vyšnių žiedus...
Sustingęs, kaip ledas laikas...
Amžiams sustojęs ir niekas neprivers jo judėti pirmyn...
Nes čia nėra kur skubėt,
čia nėra nieko...
Čia tik bekraštė ledo dykuma,
kurios sustingusį šaltį tu jauti savo siela,
ir kuri paverčia tave savo dalimi,
skendinčia žaliame šerkšne...