Stebuklų naktis
Paseksiu tau pasaką, tylią ir šviesią,
Kaip Kalėdų naktis, kaip pražydus aušra.
Sukasi snaigės, žemei patalą tiesia,
Dengia, uždengia viską spalva tik balta.
Po paslėptom svajonėm krapštosi pelės
Ir nebijo manęs, nei tavęs jos visai.
Tik naktį stebuklų atvirs jos mergelėm,
Pilkas kailis nukris – dings piktieji kerai.
Puošti krištolu medžiai stovi šerkšnoti,
Neramiai lengvas vėjas kedena šakas.
Tiktai tu neliūdėk, nereikia galvoti
Ką visiems mums stebuklų naktis ši atneš...
Ši tyla naktyje man vyturiu skamba.
Senas beržas linguoja po mano langais.
Eglužė, vaikai... Ir žaltys išsirangęs...
Šaukia bangos putotos visais jų vardais...
Paseksiu tau pasaką, lengvą ir trapią...
Stebuklingoj pily dega vėl žiburys.
Ten žydi svajonės – medunešiu kvepia...
Nors toli ir tave jos tikrai pasivys...