Da ne tiek gryčialą galėt papasakat
Geriu šlapjas žemelas vėsų,
Akmenu jas puruman smingu.
Bučiniu lašų saulą šluostą
Slystuntį seną lungą stiklu.
Maną meilą puošta jurginu,
Senas abelas abaliais saldyniais.
Pre kreivas tvarelas prisglaudžiu -
Ti padines laukę gaspadines.
Girnų akmą pavirtys skadais,
Suktas menulę ir saulas ratu.
Granitą atmintį sūrūs takai,
Suptas vargas unt siratas pečių.
Inlėkys šulnę akin dungus
Mena mamas baltų skepetų.
Kužda, kad gyvenimas trapus,
Svirtį bara baisiai girgždunčių.
Pakvipus berža untam pirtis
Žibėją subatoj lungeliu.
Aplink duris laumęs braižes,
Jaškodamas paslaidusių vaikų.
Maną padunktei supas sytas
Išdalinys grūdų gyvenimus.
Didis liką, žemen birą mažas-
Rakava lyg žmanių likimus.
Čionai ilsis ir skumbaliokai,
Kamanas dulkinas šikšnines.
Nebelakia jau žirgai laukais
Ir skambaliokų garsas nutilys.
Stogą šiaudu praslydą dienas,
Lunginem nebesmerkiu vakarais.
Čia dainas ir raudas liejas,
Rodes jaunystę vis kerus lais.