BĖGLIO PASIGEDUS

Į tamsų ir priplėkusį Morto Labelio kabinetą pasibeldė pats vyriausiasis regionierių patrijus Elis Vorenas Makdoilis, atsinešęs rausvą ir aptrintą segtuvą su kažkokiais dokumentais. Viršininkas pasisveikino, bet ilgai nesiruošė tuščiažodžiauti. Jo veide atsispindėjo rūpestis, kuris nedavė ramybės jam keletą dienų.
- Kuo galėčiau jums padėti? – pasidomėjo Mortas – žemas specialiosios tarnybos karininkas, susivėlusiais kaštoniniais plaukais ir pavargusiomis pilkomis akimis.
Elis buvo tiesioginis  Labelio vadovas. Prisėdęs ant laisvos kėdės, jis atvertė aplanką ir, ištraukęs  juodai baltą nuotrauką, prašneko:
- Mums jo reikia. Tai  Robas Veineris.
Parodęs Mortui  jauno tamsiaplaukio ir pailgaveidžio  vyro, su patrijaus skiriamaisiais ženklais ant uniformos, foto, pridūrė:
- Ir ne vienintelis jis. Gal girdėjai apie Julijų Tesviną? Turime tik trumpą to regionieriaus praeities aprašymą ir kelias nekokybiškas  nuotraukas.
Mortas susidomėjo tačiau tik trumpam:
- Kodėl jie abu mums reikalingi?
Jaunesnysis karininkas ėmė apžiūrinėti tų dviejų vyrų  aprašymus, kurie buvo skurdūs: lakoniški biografiniai duomenys, lojalumo respublikai duomenys ir keli paprastam žmogui nesakantys skaičiai.
- Robas Veineris paspruko, kai jį gabeno į rezervatą. O Julijus Tesvinas, spėjama, jog yra su bėgliu nemažai susijęs, nes paskutinį kartą jis matytas tame pačiame sektoriuje, kaip ir Veineris. Prieš parą mūsų vyrai Šešėliuose mėgino pričiupti griuvėsiuose prisiglaudusį bėglį. Stebėjimo zondai užfiksavo, kad į regionieriaus “Fortą” buvo įkeltas išsekęs pabėgęs kalinys. Mes būtume pričiupę tą niekšą, jei ne netikėtai pasirodę prakeiti zombyrai. Praradome keturis vyrus ir porą tankų. Vienas mūsų transportas buvo visai arti tikslo...
Mortas Labelis ne kartą buvo susidūręs su panašiomis istorijomis, nes jo pareigos buvo padėti sugauti įvairius dezertyrus ar šiaip respublikai pakenkusius asmenis.
- Viršininke, jūs manote, kad  jie gali pakenkti mūsų technikai ir žmonėms? Panašius tipus jau esu sutvarkęs. Spintoje jau šimtai užbaigtų bylų.
Elis Vorenas  akivaizdžiai pademonstravo nepasitenkinimą. Pavaldinys nesuprato kodėl viršininkas toks susirūpinęs. Vienintelė priežastis, galinti taip kelti vadovui susirūpinimą, tai tik grąsinimai “iš viršaus”.
Tuo tarpu Makdoilis neišdavė tikrųjų paslapčių, nors užuominos pakako, kad  grėsmė yra rimta:
- Esmė tame, kad Veinerio buvimas laisvėje gali labai pakenkti mūsų reputacijai. Kita vertus, Robas Veineris gali įtakoti mūsų vyriausybės nuosprendį likviduoti regionierių būrius. Pabėgęs kalinys net ir per trumpą laiką gali sukelti pasipriešinimo ir protestų bangą visuose Kraterio regionuose. Po paskutiniojo tyrimo paaiškėjo, kad šio kalinio lojalumo koeficientas itin žemas. Tik vienas keturi...
- O Julijus Tesvinas? – Mortas patraukė Veinerio  bylą į šalį ir ėmesi vartyti antrosios. - Kuo jis čia dėtas? Popieriai rodo, kad jo lojalumas lygus net keturiem su trupučiu. Be to, jaunuolis ypač pavyzdingas nuo pat jaunumės. Regione jis parodė akivaizdžią pažangą ir sparčiai kyla karjeros pakopomis, niekad neturėjęs nuobaudų. Taigi, šio žmogaus dokumentacija tikrai nepriekaištinga.
Makdoilis, pasikrapštęs pliktelėjusį pakaušį, ištarė:
- Dabar šis regionierius, ko gero, kad kartu su bėgliu, todėl irgi kelia grėsmę mūsų visų saugumui, nusistovėjusiai tvarkai ir panašiai. Su saugumiečiais reikia aptarti veiksmų planą. Tai turėsi atlikti pats. Tavo reikalas kam patikėti užduotis. Rytoj lauksiu atsakymų. Man būtinas konkretus veiksmų planas ir žmonių, vykdysiančių užduotį, sąrašą.
Viršininkas užvertė aplanką, atsistojo ir nusigręžė į betoninę sieną, beveik į duris.
- Pone Makdoili. - Elį sulaikė netikėtai nuaidėjęs kreipinys, - Prašau, sustokite.
- Kas dar neaišku? – atsisuko Elis.
- Kas nutiks regionieriui Tesvinui? – atsiliepė į klausimą klausimu saugumietis.
Makdoilis prabilo ne iš karto, tačiau jo atsakymas  buvo trumpas:
- Jį reiks izoliuoti arba likviduoti. Veineris jam yra tarsi užkratas. Neabejoju, kad tas niekšas pripūs jaunuoliui į smegenis įvairaus netikusio mėšlo. Tesvinas, jei jis tik susidūręs su Veineriu, nebegali būti laikomas pavyzdingu ir lojaliu kariu.
Baigęs kalbėti, Makdoilis žengė į priekį ir netrukus už savęs užtrenkė kabineto duris. Apytamsėje patalpoje Mortas Labelis liko vienas su paliktais naujais dokumentais. Likęs tyloje, saugumietis įsispoksojo į neryškią Julijaus Tesvino fotografiją. Be to, ant stalo laukė dar viena krūvelė dokumentų, kurias šiandien čia atnešė vienas Makdoilio pavaldinys su antrašte “Svaradansylo būrys”. “Taigi, darbas dar tik prasideda”, – konstatavo mintyse išvargintas Labelis. Iki vakaro jis privalėjo išnagrinėti visą šią dokumentaciją, o rytinio raporto metu savo vadą informuoti apie numatytus vykdyti veiksmus.