Šimtas vienas pabudimas
pasilikim dar vietos
į žadantį tolį
parašiutais nusėtas
bus dangus
ir klarnetas
gros pats vienas
kampe
nusagstytas
antspaudais
bedejuojančių pirštų
šoksim greit
nemąstysim
ką taip puikiai išmokę
būt suaugę ir kantrūs
diegto molio trapuoliai
judinsim tylą
į budinius
ryto šlamėjimais ir patys
prabusim
nuo šlampančio vyzdžio
nuo kaukiančios lyros
centrinėmis stygomis
į žodį sudėtas
vaisingas dejones
paliksim
joms šimtą gal vietų
skylėm užkamšyti
o pasaulis ramesnis
nei galvojom
užsidegę žvakes
ištiestų rankų
riešus palietę
ištirpsim
į tikresnį rytojų
tikresnį