Pasiklydę jausmuos,
pasiklydę laike
ir nutolę taip
vienas nuo kito...
Tu kalbies su manim
ir širdim nebylia
laistai gėles,
kurios jau nuvyto.
Daug veiksmų,
daug minčių –
aštriabriaunių, tuščių
skleidžias tarsi garsai,
sutvirtėja.
Pasiklydę jausmuos,
nebeturim vilčių,
einam genami
pakelės vėjo.
Subyrėję jausmai,
subyrėję pilnai,
trukdo eiti ir
skintis mums kelią.
Traukiam naštą minčių
lyg vežimą arkliai,
atsibodusią
traukiam dainelę.
Pasiklydę jausmuos,
pasiklydę laike
ir nutolę taip
vienas nuo kito.
Tu kalbies su manim
ir širdim nebylia
laistai gėles,
kurios jau nuvyto.