Truputį laimingų minčių,
Kad sniegą nuo kelio nurinktų
Truputį laimingų vilčių,
Kad snaigės pusny nepradingtų.

Truputį laimingos širdies
Ir žodžių švelnių, ir dar juoko.
Lai šakos šerkšnu suspindės,
Varvekliai prilipę prie stogo.

Truputį laimingų akių –
Žydrynės pro debesį pilką.
Truputį... Truputį sykiu,
Nes dienos po vieną prailgo.

Ir keista, kad laikas vis bėgs,
Skubės jis visai ne truputį –
Dienos ir nakties atsirieks,
O aš dar norėčiau pabūti...

Ir vėl tu truputį liūdna,
Ir vėl aš liūdžiu po truputį...
Bet juk nesibaigia daina
Nei gruodžio pūgoj, nei rugpjūty.