Niekam
per užpustytą veidrodį žiūriu
šerkšnu užklotos tavo pėdos
gelmėn geluonimi iššalkusio žvėries
iš
praeities
į
tavo sielą
karūnomis ir kryžiais
tiesa nuvainikuota
iš
vakarinės saulės išeini
man tavo širdgėlą susėmus
ir metų vingiuose akvarele
paskleidus pakvipus nusileidus
šešėliu
dienlaidį apkabinu
kaip slidų meilės guolį
nebegrąžinti
ateities
delnų lytėjimas nudegina
prisilietimas - praraja
nuplaukus siela
velnio
guolin
tylėjimu kančios
beviltiška
viltis
rakštim maitinasi gyvybės
siūlas laisvę smaugia
į
amžinybės
laivą
nešuosi tavo žvilgsnį
praeitin