Ateina triušių metas

Girdėjau aš – kažkas aukščiau už mus
Jau paskelbė ateinančius metus –
Baltojo (bandomojo) triušio metais,
To raudonom akim, nulėpusiom ausim…

Supraski, kap tenai viršūnėje džiaugias,
Kad pagaliau ateina bandomųjų triušių metai,
Jau ruošia šieną ir biudžetą,
Kad išbandytų jį maitintojai ant mūs…

Vilkai valdžioj jau ruošias puotai,
Eglutes aikštėse jau uždegė visur,
Nusprendė – bus, kaip suplanuota,
O triušiai tegyvens viltim…

Jų kailis minkštas, nenudirtas,
Mėsytė – oi kokia skani…
Ne jau tik letenėles susidėję
Sulauksim triušių metų, nulėpausi?

Jei nesutiksi – laužyki tradicijas,
Ir emigracijoj nebūsi tu pilkiu,
Nebus čia paskelbtos skerdynės,
Bet bandomuoju – būsi tu…

Kodėl tave  – bailus zuikuti,
Sumaišė su baltu trišiu
Jei liksi čia – gali įšalti
Po storu jų įstatymų ledu…

Jei rizikuosi visko nebetekti…
Ir kilsi mūšin su būriu…
Tu sąmonėj kitų gali išlikti,
Jeigu ne didvyriu, tai – poetu…

Kaip gera, kai kiti dar tiki –
Pavasarį sugrįžtančiu paukščiu,
Žvairys juk irgi gali įsijausti,
Kuo tapti jam ir kuo tapsi tu…

Kreipiuos į tuos, kurie nusprendė
Čia pasilikt ir susigrumt su likimu…
Ir nuosavoj gimtinėje iš kiškio tapti…
Baltuoju zuikiu sukilimo vaduku…

Bus tęsinys…
Baltas lapas