Kai reikia žvelgt į praeitį toli
Ir atsimint
Iš kur Vidinis atsiradęs -
Sugirgžda durys
Ir lopšys
Išeina vaikščioti po namą:
Pirmyn – atgal,
Pirmyn - atgal.
- Poetas gal? - girdžiu man naują balsą.
- Kad - ne!
Net nežinau
Su kuo jį valgo- geria

Sekmadienio varpų malda
Garsiau už lūpas kalba,
Bet šit į sielą pažvelgė dangus-
Platybė begalybėje sutilpo:
- Dar mažas
Bet esi žmogus
Ir Dievas pasiuntė tau sargą.  

- O Dieve, dėkui tau,
Bet man svarbu žinoti sargą vardą,
Kad susirasčiau jį
Vienintelį tarp angelų,
Kuris štai dangumi
Į mano lopšį kalba.

- O gal geriau kartu
Nuo šiandien ir per amžius?..

- Norėčiau būti išdidžiu.
Vien angelo man truputį per maža
Jeigu galėtumei dar būt draugu -
Prašau!
Gaili kasdien ateiti pas mane.
O jeigu  ne-  
Aš pats tave lankysiu.

Pirmyn – atgal,
Pirmyn – atgal,
Mažytės amplitudės supa lopšį.
Galbūt bandysiu
Šitą kelią jo
Savo būtim kartoti.
Na, o kol kas dar tik
Pirmyn!