O akys mano mielosios...

O, akys mano mielosios, –
Brangiausios mano akys,
Jūs visad ėjot priekyje,
O aš sekiau iš paskos...

Dabar atėjo laikas jums
Grąžinti skolą – padėkoti,
Per daug jau nesirūpinau,
Kai jūs mane vedžiojote...

O, akys mano mielosios, –
Aš pratimus daryti pažadu
Ir jus palaimint palmingu,
Kai jūs tiktai pavargsite...

Jūs man tiek daug parodėte...
Ar dalį bent gražinsiu jums.
Nepykite, kad netausojamos
Manus sielos – šulnius išgilinot...

O, akys mano mielosios, –
Ne jūs, o aš tarnaut turėčiau,
Kol jūs man kelią šviesite
Ir vesite iš ateities į nebūtį...

Vartysiu jus beribiu labirintu
Kairėn ir dešinėn septyniskart...
Aukštyn, žemyn, ratu ir aštuoniuke,
Kol nepritrinsime žvaigždių palubėse...

Ištrauksiu aš visus vinis kampuos,
Kuriuos klūpėdamas žvilgsniu susikaliau...
Kai jūs tėvams už nuodėmes dar vaikiškas
Šviesos kryželiais – išdavėt ir prikalėte...

O, akys mano mielosios, –
Jūs niekad nepriklausėt man
Juk buvot tik pasaulio veidrodis,
Žvaigždutės dvi – tėvų viltim suspindusios...

O, akys mano ...
Baltas lapas