Įsileisk mane nuogą pro langą,
Brailio raidėmis gulsiu ant pirštų.
Mėnuo iškreiptu veidu galanda
aukso dalgį į miglą tirštą.
Lai skanuoja Dievulis barkodą
nuo aptemusios mano sąmonės,
leisk, šią naktį pabūsiu blogas,
nuo aistros nusimetęs kamanas.
Ir žinau, kad kažkas subraškės.
Gal tai lova? Gal sąžinės siūlės?
Išsirink iš juodosios dėžės
nešvankiausią mano pasiūlymą.