reikia tik šiek tiek
tik šiek tiek

    iš nevilties
    stuktelti  galva

kad rožiniuose  rėmeliuose
    subyrėtų stiklai

– gal tada pamatyčiau tikrąsias spalvas?


ir tegul tau neskauda
    širdies

    dėl užpustytų kelių
    atšalusios krosnies

vakar

    negrąžinto
neatiduoto bučinio