nebeprisimenu
kad akys tiek
sūriai lašėtų
dabar taip
lengva širdyje
ramu
dangus tegul
žvaigždėm
sau šviečia
bet žemė šviečia
juk Žmogum

už Pušį –
rūtomis žaliuojančią
už Moterį
Tėvynę
Žodį
lenkiu aš galvą
išminčiai
eiliuojančiai
tegul ilgai dar sninga
sninga
snin...
eilėraščių sėja