Patraukime
be rankų gniužulais surišę –
sakų raudoj  nepripažinę  vyšnių,
jos nepražydo o šalna arti,

bemiegiu  žvelgimu  nutylam,
su vyšniomis nusirpstam,
kotelių neskinam -
kraujuodami į  potekstę  
vien nokimu minčių-

išspaudžiame veidų inkštirus  
kai virš drovių  tiesų,
nusmilkstame
klojėjais nuoskaudų,
trintukais nuospaudų,
belstukais duryse -
lig  niekur nieko...