post scriptum

buvo laikas
atkakliai svarstyti likimą
buvo metas
nuolankiai priimt sprendimus

gi dabar naktimis
krinta kaugės, vežimai
į pravertas duris
ir sugriautus namus

ateinu tarsi šmėkla
lyg kvaitulio pulsas
ir žiūriu į akis
tik paklaust nejauku

ar pakelsi mane
jei prie kojų parpulsiu
ar laikysi apglėbęs
delnais spindulių

buvo laikas
kaip basas kvatojimas rytą
atsigėrus rasos
pasivalgius dangaus

teka žodžiai kakta
ir susigeria plytom
į sugriautus namus
nepaliestus žmogaus

pasilieku šlamėjime
kurstančių liepų
kol į dangų suauga
balta drebulė

prausia skruostus audra
žaibas kibirkštis mėto
buvo laikas prabilti
gimė laikas tylėt
anamcara