Medžiai išsirengia rudenį, o žmonės
vis nuogi ir vis išsirengia
Dievulėliau, kokie keisti tie žmonės:
sulenda į poroloną, ausis užsikemša
ir vis ieško vado
kur rėkia ir juokiasi
o suglumę nesupranta jo kalbos
ir vėl kalti tie žali ufonautai
ir taip zirzia kažkas ausyje
o tas skausmas pergamento
sviestas pakelyje
ir draugė tave išmaino
į tualetinį popierių
ir apsiverkia aukodama avį
nes užbliovė kai eiles rašė
o didysis poeta vis sako
diedai ir diedienės
marš viens du
kapinaites ravėti
ravim vapsvų vaikai
pikti jauni gražūs
svaiginantis bučinys
tad tikras keistumas
toks keistumas geliantis
kad pakeisti norėtum
savo gimimo ar mirties datą