Dar pabūk. Dar pabūk truputėlį –
Leisk panirti tarp tavo bangų,
Gintarų susirinkti ant smėlio –
Nuvarvėjusių saulėj sakų.

Leisk pabraidžiot tarp kopų kuprotų,
Kur paklysta tik vėjas rytys.
Ir prisėsti ant miegančio luoto –
Jūra jo juk daugiau nevartys.

Dar pabūk. Dar pabūk valandėlę –
Leisk prigulti pavėsy pušų.
Iš čia saulė virš jūrmarių kėlės,
O aš kelsiuos ant spyglio lašu.

Leisk prapjauti žuvėdra žydrynę,
Prisiglaust prie purių debesų,
Skinti saulę, kurios nenuskyniau
Kad parodyčiau tau, jog esu

Tas nuliūdęs bei vienišas beržas
Bešlamąs ties Smiltyne krantuos.
Ir tos šaknys, kurios mane varžo,
Vis varžys ir kas kartą kartos:

Dar pabūk. Neišeik, dar pabūki
Bent sapne, lyg tikrovė šviesi...
.........................................................

Pražydėjusios pienės skris pūkas,
Kol pranyks baltame debesy...