kai rytas braidžioja po pievą,
skruzdė ant smilgos geria rasą.
nurimęs pakely akmuo pražysta -
išlydi į kelionę mano laivę.

ir pro medžius šešėliais, langus,
išplaukusi diena kažkur užstringa.
vėl vakarais man skauda galvą,
kai glostai tu ne mano plaukus.

kai tu lieti prisiminimais -
išplaukusi diena kažkur užstrigo.
tik naktimis dejuoja stygos...
mėnulis šypsosi:
- gal sningo?