Pasigrožėk naktim –
Kaip tyliai bąla sodai,
Kaip pakutenti medžiai purtosi pūkų.
Žiūrėki – paskutinis atspindys saulutės
Užmigo sniego pataluos.
Ir nutūpia maža zylutė
Ant medžio apvilkto šerkšnų rūbu.
Kažkas pabėrė saują popierinių snaigių –
Jos tūpia ant plikų šakų.
Mėnulis tik trumpam išlindo
Iš po pilko rūko debesų.
Užmigo snaigė kiekviena pusny,
Dainuoja joms lopšinę
Mėnulio spindulys.
Sumigo medžiai įsisupę
Mėnesienos šerkšno skraistėn.
Voratinkliai ant ežero nutūpę;
Stiklo lašais lelijų lapai apsitaisę.
Neliko budinčių – visi sumigo,
Nutilo paukščiai nuo rudens palikę.
Tyli žiemos naktis – net debesys sustingo.
Taip laukia ryto – tamsos paraginti visi nutykę.