Baltu sidabru pasipuošė mintys.
Snaigės širdy surašė žodžius.
Gruodžio naktis bandė apginti,
Tik aš tikėjau, kad rytą dangus

Lašais pabyrės iš aptraukto
                             dangaus.
Deja. Sukos ir blaškėsi pūgos.
Stingo ašarų perlai ant skruosto
                             brangaus.
Braukiau. Nors pirštai buvo sugrubę.

Guodėm, raminom viens kitą viltim.
Kaip mokėjom glaudėmės šaltą rytą.
Kalbėjom tik degančiais žvilgsniais,
                                              akim.
Taip stipriai norėjom meilę laikyti.