Lapai žemėn krenta, braidžioja ruduo.
Uždegė šermukšnį palei plentą
Atskubėjęs pamirštas piemuo...

Raškau raudonas uogas – šermukšnių ugnį –
Ir suveriu aš sielvarto karolius,
Kad juos padovanočiau prarastam laikui.