Sumanymas
į pūgą įsitvėręs vėjas
akis prižėrė man šaltų
kristalų
aš pravirkau nustebęs
Dieve mano
ašaros pūgoj
pavirsta štai į tolimą
regėjimą
šviesos
ne šiluma man nepagelbės
jau
šviesa dar pabandytų
išvaduoti iš netikrų
idėjų nevilties
į pūgą įsitvėręs vėjas
tarsi beprotis
tarsi aš
nerandantis takelio
pravirkęs sniego ašarom
bet trokštantis tavos
šviesos dar truputėlį
atsigerti