žodžių pūga pasivyk
šildyk ir dėk visą maldą
į vieną kartumo palaimintą krūvą

šiandien taip sniegenos
virpančiai nardo
paišo prie suolo žemėlapių rūbą

tyliai išverk
tas savo keliones
į Puškino sielos klavišų raidynus

šiandien taip varna
beprotiškai karksi
ledo speige savo akį išvydus

būk tiktai būk
savimi nemirtingas
dūlančioj medvilnėj Gojos moderno

šiandien taip ąžuolas
gydančiai tyli
šilko pusny palikęs man vietos

virsk peizažu
kai gimsi iš naujo
žilstančių medžių lapų vainike

šiandien taip vakaras
akį primerkia
atmerkdamas apšerkšnijusį svaigulį ryto