Susitikimas su angelu
Kartą sutikau angelą -
Jis vaikščiojo vienišas tarp žmonių.
Ieško kažko, - pamaniau, -
O gal žmogiško artumo jam ilgu?
Ir taip sukiojosi minioj,
Toks pilkas kaip mes,
Be balto stebuklo – be savo sparnų.
Gal manė kad jo nepastebės ir neatsigręš?
Pati tada nesupratau,
Jei jis niekuo neypatingas,
Iš kur, jog tai angelas, žinau?
Bet angelas priėjo, tarė:
Tavęs ieškojau, štai kur tu!
Atėjau čia būt tavo draugu!
Juk draugai –
Žemėje angelai,
Jų žodžiai – paguoda,
Prisilietime – viltis.
Ir angelai ištikimi mūs nepaliks.