Adventas beldžiasi į širdis,
Žvakelę įžiebė paklydusiems.
Atleis, priglaus nabagą mažą,
Sušildys vienišą – pagalba.
Ištars be žodžių: tu nepasiduoki,
Gyvenimui gimei ir juokis,
Kol saulė spindi akyse,
Nebūki nuodėmių tinkle.
Malda pakelk akis į dangų,
Kiekvieną žingsnį mūsų saugo,
Ne prievaizdas, – ranka meili,
Paguos, paglostys, ves viltin.
Ir dėkingumo ašara tyra
Skolas nuplaus mūs atgaila,
Vėl balanos šviesa lengva
Uždegs rytojui gimt dienas.