Nuog žolės žalios sužėrau saujų sniego.
Tau už kaunieraus po biskucį užbarscysiu,
Kad priskeltai graicau iš to letargo miego,
Akelės sužibėtų kap kadaisca.

Cik pažūrėk, kap žamė pasdabino!
Nuo šarkšno medzai rodos žydzi.
Išaikim kuo graicau an kiemo
Šviežu sniegu burnukį pasdažykim.

Dar peraikim Ulycų Vilkinykų,
Nor ty tai medzų jau saniai nėra,
Sustokim cies Jezersko kryžum,
Prismykim jaunas dzienelas:

Kap ajom gegužinėn in paplencį,
Zubrickas lig sutemstanc graino.
Namo pro trobų Karalio lydėjai
Ir pirmų rozų pasbucavom už Šarkšnelio tvarto.

Darties tupi ca an lovukės krašto.
Sakau tau kelkis, ainam gi pasvaikščioc!