Baltą šokį gailiai šoka mėnuo,
Šala nosis, šala kojos - speigas.
Pasiklydus saulė kažkur braido,
Šaltis vis per šonus gašliai graibos.
Rytas tyliai į duris pabeldžia,
Lauktas svečias su šviesa pareina.
Ledo kelias pakiša jam koją,
Nešinas glėby snaiges pakloja.
Saulė ražos šalčio pamylėta,
Visą nakt ji klaidžiojo be vietos.
Vis ieškojo draugo rudenėlio,
Iškeliavo jis laukais, ražienom,
Nusakstytas, žvarbumu išvytas,
Dovanų palikęs, pažadėjo - grįš dar.