Sninga
Mėnulio menę melsvo milo
šiauriniai vėjai atskubėję šluoja,
viešnia mieloji neskuba –
vėluoja,
baltais ažūrais šiugžda –
delsia.
Pakol naktis styguoja tylą –
žvaigždžių sietynai įsižiebia,
pėdutės virpa,
pasistiebia...
Kai mėnuo dyla – uždanga pakyla.
O viešniai
apdarai balti taip tinka!
Žvilgsniu myluoja šalčio gūsis,
apglėbia švelniai –
ar pabus ji?
Į milą menės
menuetas baltas sminga –
sninga...